vikienis

vikiẽnis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ, Dj; Ser žr. vikinis: 1. Vikiẽnių miltų duoda karvei Ėr. Vikiẽnę duoną valgėm vienais metais pavaserį Č. A žinai, kokio gardumo vikiẽnė duona? Skp. Vikiẽnė duona; tada būtinai reikia raugo, stipriai įrūgina – duona pusėtina Alz. Balandes sudedam ir tų vikienių miltų paplakam ir valgom rš. 2. Vikiẽniai šiaudai DŽ¹.